- atsitiekėti
- atsitiekė́ti; BaJdt13,30 1. atsigauti, atsipeikėti apsvaigusiajam, nualpusiajam: Nukritęs nuo arklio, anas dar negreit atsitiekė́jo Trgn. 2. Jž nurimti, atsigauti po susijaudinimo: Dar vis negaliu iš baimės atsitiekė́t Ktk. 3. pailsėti, atsigauti, sustiprėti: Gal atsitiekė̃s kojos, pastovėsiu Klt. \ tiekėtis; atsitiekėti; pasitiekėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
